Levandos (lot. Lavandula) - daugiametis prieskoninis, vaistinis augalas, dėl savo ypatingo, malonaus kvapo ir gydomųjų savybių plačiai naudojamas aromaterapijoje, o dėl skonio - ir maisto gardinimui. Levandos labiausiai paplitusios viduržemio jūros regione, nes ten joms augti plankiausios sąlygos. Levandų istorija siekia senovės Egipto laikus, kur jų eterinis aliejus būdavo naudojamas mirusiesiems balzamuoti, vėliau - auginamos vienuolynų ir karališkųjų rūmų soduose. Kalbant apie levandų rūšis, verta paminėti, kad Lietuvos klimato sąlygomis gali augti tik paprastoji levanda ((lot. Lavandula angustifolia), dar vadinama angliška levanda, tikrąja levanda. Šilto klimato šalyse dar auginamos italinės levandos (lot. Lavandula stoechas), kurios dar vadinamos prancūziškomis levandomis, ispaniškomis levandomis ar drugelių levandomis, laikomos vienomis iš gražiausių ir kvapniausių levandų, varpinės levandos (lot. Lavandula latifolia), hibridinės levandos (lot. Lavandula x intermedia), dar kitaip vadinamos Levandinais ar olandiškomis levandomis, tai paprastosios ir varpinės levandos hibridas turintis intensyvesnį kvapą, tačiau mažiau gydomųjų savybių.