Verta žinoti

Gyvatvorė - kokią pasirinkti?

Įsigijus sklypą anksčiau ar vėliau iškyla klausimas kaip išspręsti privatumo ar sklypo zonavimo klausimus ir pradedama svarstyti kokią gyvatvorę pasirinkti. O jų gali būti pačių įvairiausių – praktiškai iš visų augalų, priklausomai nuo to, kokia gyvatvorės paskirtis ir numatyta vieta. Lyginant su medinėmis, metalinėmis ar kitokiomis tvoromis, žalių augalų gyvatvorė ne tik estetiška, bet ir naudinga, nes saugo nuo vėjų, dulkių, triukšmo, aplinkos taršos.

Apžvelgsime keletą populiariausių augalų gyvatvorėms:

VAKARINĖS TUJOS

Bene populiariausias pasirinkimas Lietuvoje. Tuja – kiparisinių šeimos augalas, visžalis, lengvai formuojamas, gana greitai augantis. Yra išvesta daugybė tujų, tinkančių gyvatvorėms, rūšių, populiariausios – „Smaragd“ (dekoratyvios, koloninės, jų beveik nereikia genėti), „Brabant“ (sparčiai augančios krūmu tiek į aukštį, tiek į plotį, norint turėti gražią, tankią gyvatvorę, reikia nuolat genėti), „Danica“, „Hoseri“ (galima suformuoti neaukštą 30–40 cm gyvatvorę).

Tujos yra nereiklios, atsparios ir lengvai formuojamos. Tujų sodri žalia spalva puikus fonas kitiems augalams, taip pat yra tujų aukso spalvos geltona laja.

Tujų gyvatvorės privalumas toks, kad jos sukuria aukštą, žiemą, vasarą žalią uždangą.

Tačiau yra ir trūkumų:

  • visus metus tas pats nekintantis vaizdas;
  • ne visada tinka prie supančio gamtovaizdžio;
  • dėl paviršinės šaknų sistemos ir sudaromo šešėlio arti tujų gyvatvorės beveik neauga jokie kiti augalai.

BLIZGANTYSIS KAULENIS

Taip pat dažnai sutinkamas gyvatvorės variantas. Auga krūmu, turi smulkius lapelius, todėl, norint turėti tvarkingą gyvatvorę, reikalingas genėjimas. Taip pat genėjimo pagalba galima reguliuoti gyvatvorės aukštį ir plotį, kas labai aktualu, jei šalia gyvatvorės bus auginami ir kiti augalai. Auga sparčiai, žydi smulkiais baltais žiedeliais birželio mėnesį, vėliau pasirodo juodos uogos. Nereiklus augalas, pakenčiantis įvairias augimo sąlygas. Lapai – labai sodrios žalios spalvos vasarą, o rudenį tampa gražios skaisčiai orandžinės, raudonos spalvos. Žiemą lapus numeta, tačiau pavasarį, pakankamai anksti pradeda sprogti nauji.

Kaulenis

SKROBLAS

Paskutinė apželdinimo mados tendencija – skroblų gyvatvorė. Lietuvoje sparčiai populiarėjantis pasirinkimas, na, o užsienyje - jau seniai taikomas ir vertinamas gyvatvorės variantas. Nepaprastai dekoratyvi gyvatvorė ne tik tuo, kad leidžia stebėti visus metų laikus keisdama lapų spalvą nuo žalios iki rudos, bet ir tuo, kad genėjimo pagalba galima išgauti reikalingą plotį (net labai siaurą) ir aukštį (net labai aukštą, iki 4 m.). Skroblai, kitaip nei dauguma lapuočių, lapų rudenį nenumeta, o juos išsaugo per žiemą ir numeta tik pavasarį, kai pradeda augti nauji, todėl gyvatvorė yra nepermatoma beveik visus metus. Žiemą, struktūriški, rudos, varinės spalvos lapai yra ne tik labai dekoratyvu, bet ir puikus prieglobstis mažiesiems laukiniams žmonių draugams. Ši gyvatvorė labai natūraliai įsilieja į Lietuvos kraštovaizdį.

Skroblų gyvatvorės pritaikymas sklype labai platus – nuo sklypo zonų atskyrimo, takelių apvadų iki aukštos uždangos suteikiančios visišką privatumą sukūrimo. Skroblų šaknys yra liemeninės, augančios vertikaliai žemyn, todėl šalia tokios gyvatvorės pakankamai arti galima sodinti kitus augalus.

Sodinant skroblų gyvatvorę reikia nepamiršti tinkamai sutvirtinti jaunus augalus, kad jie išaugtų tiesiais kamienais.

Skroblai

BUKSMEDŽIAI

Buksmedis – vienas iš plačiausiai naudojamų augalų norint sukurti formalią, klasikinio stiliaus, įmantrių formų gyvatvorę, tačiau puikiai tinka ir moderniam apželdinimui. Buksmedžiai yra visžaliai, lėtai auga, nereiklūs dirvožemiui, turi tankią, smulkią, tamsiai žalią lapiją, todėl labai gerai išlaiko suteiktą formą, tarsi visžalės skulptūros. Juk tai vienas iš plačiausiai naudojamų augalų topiariniam menui, taip pat kuriant parterinius simetrinius gėlynus. Iš buksmedžių dažniausiai formuojamos neaukštos gyvatvorės, skirtos atskirti sklypo zonas, kaip bortelis gėlynams, takelių apvadams. Ypatingai gražiai atrodo kaip apvadas klasikiniams rožynams su fontanėliu ar skulptūra viduryje. Buksmedžiai nepamainomas pasirinkimas gyvatvorei, kuri planuojama šešėlyje, nes puikiai auga pavėsyje, o saulėje - kaip tik reikia saugoti, ypač nuo pavasarinių spindulių, kad neapdegtų. Kalbant apie buksmedžius reikėtų pažymėti, kad jie skleidžia specifinį, primenantį kačių šlapimą, kvapą.

Buksmedžių gyvatvorė

KUKMEDŽIAI

Kukmedžiai – nuo seno vertinamas, gražus ir puošnus visžalis augalas. Tai taip pat puikus pasirinkimas pavėsio gyvatvorei, tačiau ne pigus. Kukmedžiai - lėtai augantys ir ilgaamžiai spygliuočiai, vieni iš reikliausių augimo sąlygoms. Mėgsta derlingus, kalkingus purius ir drėgnus dirvožemius. Populiariausias pasirinkimas - Europinis kukmedis (Taxus baccata) – tai 3-5 m aukčio krūmas arba iki 10 m aukščio medis kūgiška ar netaisyklinga, dažnai daugiaviršūne laja. Augalai nuodingi – tiek spygliai, tiek subrandinamos raudonos uogos. Kukmedžius svarbu saugoti nuo kaitrios pavasario saulės, nes ji gali nudeginti spyglius. Galima karpyti ir formuoti kaip ir buksmedžius. Kukmedžių gyvatvorė gali būti puikus filtras aplinkos triukšmui, vėjui ir užterštumui mažinti.

Kukmedžių gyvartvorė

EGLĖS

Eglių gyvatvorė labai ilgaamžė, tanki, plati ir visžalė, suteikia puikų pavėsį ir užuovėją. Dažniausiai pritaikoma didesniems sklypams. Reikia genėti norint suteikti reikiamą formą ir aukštį. Eglių gyvatvorė, lyginat su tujų ar lapuočių gyvatvorėmis bus lėčiau auganti ir brangesnė, tačiau labai tinkanti Lietuvos kraštovaizdžiui. Aukštoms žalioms sienoms tinka paprastoji, serbinė ir dygioji eglės. Serbinė eglė auga greitai, suformuoja tankią siaurą lają. Gražiausiai serbinė eglė atrodys, augdama sunkesniuose derlinguose ir kalkinguose dirvožemiuose. Tuo tarpu plačiai žinoma dygioji arba „sidabrinė“ eglė yra platesnė, gerai auga bet kokiuose dirvožemiuose, pakenčia miestų taršą, bet nemėgsta pavėsio. Galima formuoti iki 2-4 m aukščio karpomą gyvatvorę. Vietinė paprastoji eglė puikiai pakenčia karpymą ir dalinį pavėsį, bet jautri užterštai aplinkai. Jai tinka derlinga ir gan drėgna dirva. Karpomai gyvatvorei eglaitės sodinamos 30-40 cm atstumais. Karpyti pradedama nuo trečių po pasodinimo metų ir vėliau ją tokiu būdu formuojama du kartus per sezoną.

Eglių gyvatvorė

KADAGIAI

Dar vienas visžalių augalų pasirinkimas – kadagių gyvatvorė, tiksiantis tiems, kas nenori užsiimti gyvatvorės formavimu, bet nori įspūdingos gyvatvorės. Šiems spygliuočiams būdinga didelė spalvų įvairovė – nuo melsvai žalsvų iki geltonų atspalvių. Šie augalai išskiria fitoncidus – dezinfekuojamąjį ir gydomąjį poveikį turinčius eterinius aliejus, kurie valo ir dezinfekuoja orą. Kadagiai yra nereiklūs dirvai, tačiau mėgsta saulę. Populiariausios uolinių kadagių veislės gyvatvorėms „Blue Arrow“, „Skyrocket“.

Kadagių gyvatvorė

RAUGERŠKIAI

Ypatinga sodo puošmena – raugerškio gyvatvorė. Pasižyminti ryškiomis lapų spalvomis (nuo raudonos, bordo iki ryškiai žalios, salotinės ar kelių spalvų), kurios ypatingai ryškios rudenį, todėl ši gyvatvorė yra labai dekoratyvi. Tokią gyvatvorę galima pritaikyti fasadinei pastato pusei, taip pat norint akcentuoti tam tikras gražias sklypo vietas (kaip apvadas fontanėliui ar gėlynui), pritraukti lankytojų dėmesį, labai gražiai atrodo derinyje su plytų mūru, tik reikia nepamiršti, kad raugerškis turi labai aštrius spygliukus, tad tokia gyvatvorė netiks šalia vaikų zonos. Raugerškis nereiklus dirvai, tik nemėgsta užmirkimo, jį galima karpyti, tada tampa kompaktiškesnis, tankesnis.

PAPRASTASIS LIGUSTRAS

Ligustrai – alyvmedinių šeimos krūmai – sparčiai augantys, linkę stipriai šakotis, nebijantys lietuviškų žiemų, gerai auga net pavėsyje. Gyvatvorės iš paprastojo ligustro beveik nepuola ligos ir kenkėjai, taip pat gerai toleruoja oro taršą. Ligustrų gyvatvorės labai tankios. Žaliuoja ilgai, lapai pradeda kristi tik baigiantis rudeniui ir pirmoje žiemos pusėje, o po sniegu išsilaiko net iki pavasario. Nukirpti ligustrai lengvai atželia. Net visai trumpai nukirpus gyvatvorę išauga daug jaunų šakų. Dauguma ūglių želia iš krūmo pagrindo. Dėl to gyvatvorės apačia visada tanki, žalia nuo pat pažemės.

Paprastieji ligustrai gali užaugti net iki 5 m aukščio, bet geriausia palaikyti 2 m gyvatvorės aukštį.
Didž
iausi šios gyvatvorės trūkumai yra plačios augalų šaknys, kurios negavusios joms reikalingos drėgmės atims ją iš šalia augančių augalų ir subrandinamos nuodingos uogos.

ERŠKĖČIAI

Tinka laisvo stiliaus, tankioms, nepraeinamoms gyvatvorėms. Galima karpyti. Užima daug vietos ir plinta atžalomis, kurias reikia nuolat kontroliuoti ir genėti. Labai gražiai žydi ir subrandina vaisius, kurie yra tikras vitamino C šaltinis ir iš kurių galima virti uogienes, džemus. Tinka natūralistiniam apželdinimui.

Erškėčiai

PUTINLAPIS PŪSLENIS

Šis dekoratyvinis krūmas auga greitai ir užauga iki 1,5–3 m aukščio. Žydi baltais žiedynais, kurie vėliau virsta ryškiai raudonomis uogomis. Populiariausios rūšys – „Diablo“ ir „Luteus“. „Diablo“ rūšis – su tamsiai violetiniais lapais, o „Luteus“ turi ryškiai geltonus lapus, kurie išryškės sodo žalumos fone. Abi rūšys neįnoringos, lengvai pakelia bet kokius temperatūrų svyravimus ir labai gražiai atrodo jų abiejų deriniai gyvatvorėje.

Gal jus sudomins naujausi skelbimai?