Verta žinoti

Kambarinių gėlių priežiūra

Trumpai apie kambarines gėles

Norėdami pajusti dalelę gamtos ir suteikti namams jaukumo daugelis auginame kambarinius augalus. Jų yra gausybė rūšių - įvairaus dydžio ir formų, žydinčių ar lapinių auginančių įmantrių formų ir spalvų lapus - įtiksiančių kiekvieno skoniui ir galimybėms. Be to, yra mokslinių duomenų įrodančių, kad rūpinimasis kambarinėmis gėlėmis sumažina stresą, jos suteikia ramybės pojūtį, išskiria gyviems organizmams taip reikalingą deguonį ir net valo patalpų orą sugerdamos toksinus. Taigi, tai pakankamai rimtos priežastys auginti kambarines gėles. Bet, ar žinome kaip jas tinkamai prižiūrėti, kad džiugintų ilgai ir būtų sveikos? Kokios sąlygos sėkmingam jų klestėjimui reikalingos? Atsakydami į šiuos klausimus aptarsime esmines taisykles.

Renkantis kambarinius augalus pirmiausia reikia pagalvoti, kokias sąlygas jiems galime suteikti - ar pas mus daug šviesos, ar mažai, kokia patalpų drėgmė ir temperatūra, ar galime skirti daug vietos erdvėje, ar tik dalį lentynos? Atsakius į šiuos klausimus galima rinktis konkretų augalą, kuris labiausiai atitinka turimas sąlygas.

Apšvietimas

Šviesa - pagrindinis augalų energijos šaltinis, fotosintezės gamybos esmė. Apšvietimas priklauso nuo to, į kurią pusę išeina langai - pro rytinius, pietinius, šiaurinius ir vakarinius langus pateks skirtingas šviesos kiekis. Taip pat apšvietimas gerokai skiriasi žiemą ir vasarą. Daugumai augalų reikalinga ryški, išskaidyta šviesa, tačiau ne tiesioginiai saulės spinduliai. Tiesioginius saulės spindulius mėgsta kaktusai, alavijai (Aloe Vera), alyvmedžiai, kai kurie sukulentai (eševerijos, storalapiai), pelargonijos, prieskoniniai augalai (bazilikas, čiobreliai, raudonėliai, mėtos), krotonas, karolinė žilė, dracena, juka, strelicija, lyralapis fikusas (Ficus Lyrata), nolina, gardenija, karpažolė, sansevjera, papirusas, kinrožė ir kt. Tačiau nereikia nusiminti, jei jūsų aplinkoje pro langus nepatenka daug šviesos. Yra nemažai kambarinių augalų, kurie gali neblogai augti menkai apšviestuose kampeliuose, pavyzdžiui, dracena, aspidistra, monstera, adiantumas ir paparčiai, filodendrai, sansevjera, zamiokulkas (pinigų medis), aglaonema, chlorofitas, vėzdūnė, skindapas, kalatėja ir kt. Šie augalai natūraliai gamtoje yra prisitaikę augti kitų augalų šešėlyje, todėl puikiai augs ir tamsesnėse vietose, pavyzdžiui tokiose, kur langai išeina į šiaurinę pusę, koridoriuose, vonios patalpose, laiptinėse.
Patarimas - augalai augdami natūraliai krypsta šviesos link, nepamirškime reguliariai sukioti vazonų tam, kad augalas augtų proporcingai.

Drėgmė

Be vandens neišgyventų joks augalas. Tik labai skiriasi jos poreikis. Augalai dideliais, plačiais lapais visada norės daugiau vandens nei kaktusai ar sukulentai, kurie yra prisitaikę išgyventi ekstremaliomis sąlygomis, kai ilgą laiką visai negauna vandens ir jos atsargas kaupia savyje. Beveik visi augalai geriau pakenčia sausrą nei įmirkusią žemę. 
Tai kada ir kaip laistyti kambarinius augalus? Šis klausimas dažniausiai neduoda ramybės pradedantiesiems gėlininkams. Dažnas pasirenka reguliarų laistymo grafiką, pavyzdžiui, vieną kartą per savaitę. Tačiau, tai nėra tinkamiausias būdas. Laistymo poreikį reikėtų nustatyti atsižvelgiant į konkretaus augalo siunčiamus signalus. O jie galėtų būti tokie:

  • suglebę, nuleisti, susiskleidę lapai; 
  • išdžiūvęs žemės paviršius; 
  • ruduojantys lapų galiukai ir kt. 

Prieš laistant patikrinkite žemę ir pastebėsite, kad vienų augalų ji išdžiūsta greičiau, kitų - rečiau. Geriausia tikrinti žemės išdžiūvimą šiais būdais:

  • pirštu paspaudžiant žemės paviršių;
  • įkišant į žemę pagaliuką (gali būti ilgas degtukas, suši lazdelė ar barbekiu vėrinukams skirta lazdelė ar kt.) - jei ištrauktas pagaliukas drėgnas ir apsivėlęs žeme - laistyti dar ne laikas, jei sausas - laikas laistyti;
  • tikrinti specialiu dirvožemio drėgmės matuokliu. Jį labai patogu naudoti kai auginami dideli augalai dideliuose vazonuose.

Ilgainiui, įgavus patirties, kada reikia laistyti augalus, galima nustatyti pagal vazono svorį, jį pakilnojus (lengvesnis vazonas reiškia, kad žemė jau išdžiūvo).
Kalbant apie drėgmės poreikį, labai svarbi taisyklė - žiemą, augalų ramybės periodu, laistoma mažiau, tačiau reikia užtikrinti, kad patalpų drėgmė būtų ne mažesnė kaip 40 proc. (išmatuoti galima specialių prietaisų pagalba), nes žiemos metu dėl patalpų šildymo, oras labai sausėja.

Kaip pakelti drėgmę patalpose:

  • periodiškai purkšti augalus kambario temperatūros vandeniu. Šis būdas nėra labai efektyvus, nes drėgmė labai greitai išgaruoja ir lieka kaip buvę.
  • naudoti elektrinius oro drėkintuvus;
  • augalus su vazonais statyti ant padėklų su drėgnomis molio granulėmis ar naudoti dvigubus vazonus į tarpą tarp jų įterpiant drėgmę sulaikančios medžiagos, pavyzdžiui, kiminų ar tų pačių molio granulių;
  • grupuoti augalus - taip jie sustatyti vienas šalia kito sukurs sau palankų drėgną  mikroklimatą;
  • reguliariai valyti dulkes nuo lapų - taip neleisime užsikimšti augalų poroms ir jiems bus lengviau pasiimti drėgmę ir šviesą iš aplinkos;
  • vonios patalpa greičiausiai drėgniausia namų patalpa, tai jei ši patalpa su langu - žiemos atostogoms perkraustykime kambarinius augalus ten.

Kaip laistyti augalus:

  • laistymas iš viršaus - tinka daugumai augalų. Taip laistant žemė sudrėksta vienodai, nes vanduo skerbiasi gilyn. Žemės paviršius turi būti 2-3 cm žemiau vazono krašto, kad būtų pakankamai vietos pilamam vandeniui. Svarbu pasirūpinti, kad išbėgęs pro vazono skylę vanduo būtų išpiltas ir augalas nestovėtų vandenyje.
  • laistymas iš apačios - tinka augalams storais, sultingais ar pūkuotais stiebais ar lapais, tokiems kaip sanpaulijos, ciklamenai ir pan., nes jie neatsparūs puviniui, jei sudrėksta augalo centrinė dalis. Laistoma pripilant vandens į lėkštelę ant kurios pastatomas vazonas ir palaukiama (kokia 20 min.) kol permirks žemė.
  • laistymas mirkant - tinka orchidėjoms ar kitiems augalams, kurių substratas yra labai purus ir perdžiūvęs. Laistoma vazoną su augalu panardinant į dubenį su drungnu vandeniu ir po kokių 10 min. ištraukiama ir leidžiama vandens pertekliui išbėgti.
  • laistymas pilant vandenį į augalų vidų ar purškiant - tinkamas tik epifitiniams augalams, tokiems kaip tilandsijos, bromelijos, kurie prisitaikę vandenį ir maisto medžiagas pasiimti ne šaknimis, o lapais. 

Temperatūra

Normali temperatūra augalams augti laikoma 18-24 ℃ šilumos. Dauguma augalų žiemos metu renkasi ramybės periodą, kada sulėtėja jų augimas, todėl jiems reikėtų sudaryti tinkamas sąlygas - mažiau laistyti ir laikyti vėsiau (jei tai įmanoma). Kuo vėsiau laikomas augalas, tuo mažiau jis laistomas. Reikia atsižvelgti į tai, kad žiemos metu ant palangių tarp lango ir užuolaidų susidaro šalčio zona, todėl augalus reikėtų atitraukti nuo lango, kad apsaugotume nuo pernelyg didelių temperatūrų svyravimų. Taip pat augalus reikėtų saugoti nuo skersvėjų, kurie susidaro atidarinėjant langus ar duris.

Maisto medžiagos

Tai kitas svarbus elementas sėkmingam augalų auginimui. Kaip žmogui svarbu tinkamai ir subalansuotai maitintis, taip augalams svarbu gauti reikiamų mikroelementų. Įsigytą augalą pradėti tręšti paprastai reikėtų po mėnesio. Tai geriausia daryti naudojant subalansuotas trąšas pagal gamintojo nurodytas rekomendacijas. Galima įmaišyti į žemę lėtai tirpstančių trąšų granulių arba laistant į vandenį įmaišyti trąšų (jos būna skystos arba miltelių pavidalu). Trąšos būna universalios arba specialios paskirties - žydinčioms gėlėms, orchidėjoms, citrusiniams, erikiniams augalams. Kambariniai augalai tręšiami jų augimo periodu - nuo kovo iki spalio mėnesio. Žiemos metu daroma pertrauka, tręšiami nebent tie augalai, kurie ruošiasi žydėti.

Sodinimas ir persodinimas

Įsigijus augalą arba jo šaknims užpildžius vazoną (tas matosi pakėlus vazoną ir pažvelgus į jo apačią - ar šaknys lenda pro skylutes) laikas persodinti. Persodinimui pasirenkamas 3-5 cm platesnis vazonas. Jis būtinai turi turėti skylutę dugne vandens pertekliui išbėgti. Iškėlus augalą iš senojo vazono, atsargiai, nepažeidžiant šaknų, pašalinama sena žemė. Kokią žemę rinktis? Atsižvelgiant į augalo rūšį parduotuvėse galima įsigyti jau paruoštų mišinių (lapinėms, žydinčioms gėlėms, kaktusams, orchidėjoms, rūgščią terpę mėgstantiems augalams) praturtintų būtent tai augalų rūšiai reikalingomis medžiagomis. Į naująjį vazoną beriamas 2-3 cm drenažo sluoksnis (molio granulės, akmenukai, vazono duženos ir pan.), ant jo - naujos žemės sluoksnis, tada statomas augalas ir aplink jį šiek tiek apspaudžiant apiberiama žemė. Augalas į naująjį vazoną turėtų būti pasodintas tokiame pačiame lygyje kaip ir augo senajame. Galima mulčiuoti ir žemės viršutinį sluoksnį užberiant gražiais akmenukais ar molio granulėmis, taip ilgiau išsaugoma drėgmė ir dailiau atrodo, tačiau sunkiau patikrinti žemės drėgnumą. Jei augalas labai didelis ir auga dideliame vazone, jo nebūtinai dažnai persodinti, užtenka tik pakeisti viršutinį žemės sluoksnį nauju. Persodinimo ar žemės keitimo darbus rekomenduojama atlikti pavasarį (nuo kovo mėnesio) kai augalai pradeda busti ir jų maitinimosi poreikiai padidėja.

Dažniausios kambarinių augalų prastos išvaizdos priežastys

Neteisingas laistymas

Dažniau - tai perlaistymas, nei per retas laistymas. Mes taip mylime savo žaliuosius augintinius, kad iš tos meilės persistengiame ir laistome pernelyg dažnai, dėl ko atsiranda puvinys ir dažniausiai jau augalą labai sunku išgelbėti. Tokiems mėgėjams laistyti reikėtų rinktis augalus, kurie ypatingai mėgsta drėgmę ir juos jau sudėtingiau perlaistyti, tai galėtų būti kalatėjos, papartiniai augalai, aglaonemos, filodendrai, vaškuolės, alokazijos, bambukai, papirusai, tradeskantijos ir kt. Priešingas variantas - drėgmės trūkumas - augalas džiūsta, geltonuoja jo lapai, meta lapus, žiedinius pumpurus.

Pagrindiniai kenkėjai ir ligos

Labiausiai paplitę kambarinių augalų priešai:

  • Voratinklinė erkutė. Požymiai - voratinklis ant lapų, ypač toje vietoje, kur lapas jungiasi su koteliu, vidinėje lapo pusėje, balkšvos apnašos, lapai džiūsta, gelsta. Dažniau atsiranda esant sausam orui. Pagalba - dažnas plovimas po stipria vandens srove, lapų purškimas, valymas kalio (žaliuoju) muilu, insekticidų naudojimas.
  • Skydamariai. Pasitaiko paprastieji ir miltuotieji skydamariai. Požymiai - balti ropojantys vabaliukai išskiriantys lipnų skystį, baltos apnašos, ant augalo atsiradę rudi žvyneliai. Šie gyviai čiulpia augalo sultis ir augalas nebegali tinkamai fukcionuoti. Pagalba - pirmiausia izoliuoti užkrėstą augalą ir fiziškai nurinkti, sutraiškyti vabalus, valyti augalą spiritiniu tirpalu, žaliuoju muilu, prausti po dušu, naudoti insekticidus.
  • Pjovėjai - tai rudi vabalai, kurie išlenda naktį ir apgraužia lapų kraštus. Dieną jų nepastebėsime. Pagalba - išrinkti vabalus, naudoti insekticidus.
  • Amarai. Žalios, rudos ar juodos spalvos smulkūs vabalai, dažniausiai susitelkę ant šviežių augalo stiebų ar ūglių ir čiulpia jo sultis. Pagalba - purkšti žaliuoju muilu, česnako antpilu, insekticidais.
  • Baltasparniai - tai smulkūs baltos spalvos vabzdžiai čiulpiantys augalo sultys, išskiria lipnią masę. Pagalba - izoliuoti užkrėstus augalus, naudoti specialias lipnias juosteles skirtas gaudyti šiuos kenkėjus, purkšti česnakų antpilu, naudoti insekticidus.
  • Tripsai. Požymiai: rudos spalvos sparnuoti vabzdžiai, kurie čiulpia augalo sultis ir taip deformuoja lapus, ant augalo atsiranda rudi taškeliai. Pagalba - dažnai purkšti kalio muilu, pakeisti viršutinį žemės sluoksnį, naudoti insekticidus.
  • Miltligė - tai grybelinė augalų liga. Ypatingai jai jautrios rožės, begonijos ir kt. Požymiai - baltos apnašos ant augalų lapų. Miltligės pažeisti lapai nebevykdo fotosintezės ir nukrenta. Pagalba - šalinti pažeistus lapus, naudoti fungicidus.

Maisto medžiagų trūkumas

Augalas pradeda silpnai augti, smulkėti, gelsta ir krenta lapai ir žiediniai pumpurai.

Staigūs temperatūros ar šviesos pokyčiai

Staigūs pokyčiai sukelia augalui šoką ir jis pradeda staigiai mesti lapus, pumpurus, žiedus, jie geltonuoja.

Kietas vanduo

Kai kuriems augalams kenkia kalkės, kurios yra kietame vandenyje, todėl jis negali pasisavinti geležies ir azoto.

Naujausi skelbimai