Verta žinoti

Pavasarinis vaismedžių ir vaiskrūmių purškimas

Kiekvienas savo sode auginantis vaismedžius ar vaiskrūmius anksčiau ar vėliau susiduria su įvairiais augalų kenkėjais ir ligomis, kurie blogina augalų išvaizdą ir menkina derlių. Iškyla klausimas ką daryti ir kaip apsaugoti? Purkšti cheminiais ar natūraliais preparatais ar palikti taip kaip yra ir leisti gamtai pačiai susitvarkyti? Ar susitaikyti su tuo, kad galbūt neturėsime norimo derliaus? Ar naudodami cheminius priemones nepakenksime sau ir visai ekosistemai? Vieno atsakymo nėra, kiekvienas apsisprendžia įvertinęs konkrečias aplinkybes, tačiau susipažinti su pagrindine informacija apie augalų apsaugos priemones, verta.

Taigi, kada ir kaip purkšti vaismedžius? Svarbiausi pirmieji purškimai atliekami pavasarį, kai pradeda busti gamta, tame tarpe ir kenkėjai ir kiti ligų sukėlėjai, keliais etapais: 

Pirmas purškimas

Atliekamas anksti pavasarį, kai vaismedžių pumpurai dar neprabudę. Šio purškimo tikslas yra prevencinis - apsaugoti augalus nuo ligų. Paprastai tai daroma kovo mėnesio antroje pusėje. Priklausomai nuo oro temperatūros, nes efektyviausias purškimas būna prie 10-12 ℃ temperatūros, tačiau ne mažiau 5 ℃ ir ne daugiau 20 ℃. 

Purškimui naudojami trąšų ir mineralų mišiniai, kurių pagrindinė sudėtinė dalis vario sulfatas. Vario sulfatas dar vadinamas mėlynuoju akmenėliu dėl ryškiai mėlynos kristalų spalvos. Tai cheminis elementas, kurį yra leidžiama naudoti net ekologiniuose ūkiuose. Prekyboje galima rasti ne tik gryno vario sulfato, bet vario sulfato mišinių su kitais elementais:

  • vario sulfatas su kalcinuota soda - Burgundijos mišinys;
  • vario sulfatas su gesintomis kalkėmis - Bordo mišinys.

Vario sulfatu ir jo mišiniais rekomenduojama apdoroti augalus tokių simptomų prevencijai: grybinės ligos, chlorozės (lapų, ūglių, stiebų spalvos pakitimai), deformacijos, dėmės, lapų kritimas, džiūvimas, nekrozės (audinių ar augalo dalių žuvimas, pajuodavimas) ir kt. 

Norint sunaikinti ant medžių augančias kerpes ar po medžiais augančias samanas, galima naudoti geležies sulfatą (200 g/10 l vandens).  Šis preparatas naudojamas vienas, jo maišyti su kitomis priemonėmis negalima, tačiau lipnumui padidinti (kad geriau priemonė laikytųsi ant šakelių) galima naudoti kartu su kalio muilu.

Šiame etape, kartu su vario sulfatu, galima naudoti ir mineralinių trąšų mišinį (pvz., karbamido (10 litrų vandens ištirpinti 500-700 g trąšų)) taip sustiprinant augalus ir suteikiant jiems daugiau jėgų kovoti su ligomis ir kenkėjais. 

Antras purškimas

Atliekamas prieš žydėjimą, tada, kai vaismedžiai dar nežydi, bet jau matosi, kad jau tuoj žydės. Antrasis purškimas yra atliekamas taip pat nuo grybinių ligų, tačiau kartu galima naudoti ir insekticidus nuo kenkėjų. 

Nuo grybinių ligų galima įsigyti sintetinių fungicidų (Topas, Score, Infinito, Champion, Previcur Energy ir kt.), skirtų kovoti su tokiomis ligomis kaip miltligė, rauplės, rudasis puvinys, moniliozė, tačiau reikia žinoti, kad šie preparatai yra žymiai pavojingesni aplinkai ir žmogui, todėl juos reikėtų naudoti tik griežtai pagal instrukcijas laikantis visų gamintojų reikalavimų.

Kadangi prieš vaismedžių žydėjimą pasirodo ir pirmieji kenkėjai, kartu su preparatais nuo ligų vaismedžiai purškiami ir insekticidais - natūraliais, draugiškais gamtai ir aplinkoje pilnai biologiškai suyrančiais pvz., NeemAzal (natūralus preparatas pagamintas iš nimbamedžio aliejaus), Matrinal ir kt. ar cheminiais tokiais kaip Mavrik, Decis ir kt.

Visada verta paieškoti alternatyvų cheminiams preparatams, pvz., agrastams ir juodiesiems serbentams nuo valkties ar miltligės galima naudoti kalio muilą kartu su kalcinuota soda (natrio karbonatas) (50 g sodos ir 50 g. muilo ištirpinama 10 l vandens) ar kalio permanganatą kartu su kalio chloridu ar superfosfatu (į 10 l vandens įmaišoma 3 g. kalio permanganato, 50 g. kalio chlorido ar 150 g. superfosfato). Taip pat kaip alternatyva cheminiams preparatams gali būti fitocidiniai preparatai. Fitoncidai tai augalų išskiriamos biologiškai aktyvios medžiagos, kurios naikina bakterijas, parazitus ir grybus arba stabdo jų augimą ir vystymąsi. Augalai turintys daugiausiai fitoncidų: česnakai, svogūnai, čili pipirai, citrusiniai, garstyčios, tabakas, kiaulpienės, asiūkliai, dilgėlės, bulvės, serenčiai, ramunėlės, pušų pumpurai ir kt. Fitoncidinių preparatų galima įsigyti jau paruoštų arba pamėginti pasidaryti patiems. Taip pat kaip natūralus fungicidas ir trąša gali būti naudojami medžio pelenai.

Trečiasis purškimas

Atliekamas iš karto pasibaigus žydėjimui, kai krenta žiedlapiai. Šį kartą yra rekomenduojama naudoti tuos pačius preparatus kaip ir purškimui prieš žydėjimą.

 

Dažniausiai teigiama, kad atlikus šiuos tris purškimus vaismedžiai būna apsaugoti visą sezoną. Daugiau dėmesio pakartotinai naudojant apsaugos priemones nuo kenkėjų reikėtų skirti jauniems (iki 5 metų) vaismedžių sodams.

Bendri patarimai vaismedžių purškimui:

  • purškimui labiausiai tinka ne vėjuota, ne saulėta ir ne lietinga (bent jau dvi valandos po purškimo) diena, tuomet bus pasiektas reikiamas rezultatas ir panaudota priemonė suveiks efektyviai;
  • purškiant augalų apsaugos preparatais rekomenduojama kartu naudoti paviršiaus aktyviąją medžiagą, kuri pagerins augalų apsaugos priemonių, mikroelementų ir kitų produktų pasisavinimą ir padengimą ant augalų (pvz., Lip Top, kalio muilas ir kt.);
  • išeiga: jei jūsų purkštuvas yra 10 litrų talpos, šio kiekio užteks maždaug 2 dideliems medžiams ar 6 mažiems medžiams ar 6-8 uogakrūmiams. Dažniausiai parduodamų preparatų kiekis ir yra apskaičiuotas 10 litrų vandens. Dozavimui patogu naudoti vienkartinį medicininį švirkštą;
  • ruošiant tirpalą rekomenduojama trečdalį talpos užpildyti šiltu vandeniu, po to - supilti priemones ir likusią dalį užpildyti vandeniu;
  • būtina dėvėti asmens apsaugos priemones - antveidį ar akinius, respiratorių, pirštines, apsauginius rūbus ir kepurę;
  • cheminiais preparatais nepurkšti 10 metrų iki vandens telkinių;
  • purškimo metu uždaryti gyvūnus.