Verta žinoti

Pomidorų sodinimas, auginimas ir priežiūra

Apie pomidorus

Tikriausiai visi daržininkai svajoja užsiauginti kvapnių, saldžiarūgščių pomidorų. Vasarą neįsivaizduojami patiekalai be šios skanios ir vertingos daržovės. O, kad svajonės virstų realybe reikia tik noro ir žinoti keletą esminių dalykų, kuriuos ir apžvelgsime šiame straipsnyje.

Pomidorų veislės

Sunku suskaičiuoti, kiek veislių ir jų hibridų auginama tiek šiltnamiuose, tiek lauko sąlygomis. Ne visos veislės gali derėti lauke, todėl išskiriamos lauko ir šiltnamių grupės.Taip pat veislės skirstomos pagal pomidorų derėjimo laiką - ankstyvieji, vidutiniai ir vėlyvieji. Taip pat pagal augalo aukštį - žemaūgiai, vidutiniai ir aukštaūgiai. Pagal vaisių dydį ir formą - vyšniniai, vynuoginiai, slyviniai, jaučio širdis. Pagal vaisių spalvą - raudonieji, avietiniai, geltonieji, oranžiniai, dryžuoti, žali (kumato), violetiniai. Pagal augimo būdą pomidorai skirstomi į indeterminantinius ir determinantinius. Indeterminantiniai pomidorai - įprasto augumo pomidorai, kuriuos būtina rišti ir tvirtinti prie atramų, kurie auga aukšti kaip lianos, juos būtina genėti. Determinantiniai pomidorai - tokia pomidorų rūšis, kuri auga kaip krūmelis, jų augumas apribotas (žemaūgiai) ir jų nereikia genėti.

Hibridiniai ir nehibridiniai pomidorai. Hibridiniai - tai žmonių išvestos veislės kryžminant vieną veislę su kita ir jų išaugintos sėklos nepaveldi tėvinio augalo savybių. Hibridinės pomidorų veislės yra atsparesnės ligoms ir augimo aplinkos sąlygoms, jų vaisiai būna įvairesnių formų ir spalvų bei įdomesnio skonio. Nehibridiniai pomidorai - išvesti selekcijos būdu ir jų savybės išlieka nepakitusios iš kartos į kartą.

Daigų auginimas 

Atsižvelgiant į tai, kur bus sodinami pomidorai - į šiltnamį ar į lauką - parenkamas jų sėjimo laikas. Pomidorų daigai, kada juos galima jau perkelti į nuolatinę auginimo vietą, iš sėklų užauga per maždaug 45 dienas. Kadangi laukui skirtus pomidorų daigus reikia grūdinti, kad jie prisitaikytų prie lauko sąlygų, šis laikotarpis pailgėja iki maždaug 60 dienų. Kokybiški pomidorų daigai turi būti 25-35 cm aukščio, su 7-11 gerai išsivysčiusių lapelių, 1-2 susiformavusiais žiedynais ir gausiu šaknynu bei storu stiebu. Taigi, pomidorai dažniausiai sėjami balandžio pradžioje. Norint, kad sėklos greičiau sudygtų, galima jas parą prieš sėjant pamirkyti vandenyje. Sėti galima dviem būdais:

Pirmas būdas - sėklas berti į pasirinktą daigyklą ir daigeliams užauginus po du tikruosius lapelius, juos išpikuoti į atskirus vazonėlius.

Antras būdas - po vieną ar dvi sėklytes berti į mažas daigyklas ar durpines tabletes. Jei iš pasėtų abiejų sėklyčių išauga po daigelį, silpnesnis pašalinamas (geriau jį nukerpant, o ne raunant).

Pomidorų auginimas šiltnamiuose

Trumpai apie šiltnamius. Šiltnamiai būna kelių tipų: šildomi (dažniausiai skirti profesionaliam auginimui) ir nešildomi (dažniausiai statomi individualių namų ar sodybų teritorijose), pagaminti iš stiklo (geriausias estetinis vaizdas, tačiau brangiausias variantas), iš polikarbonato (viduriukas tarp estetikos ir kainos) ar aptraukti plėvele (pigiausias variantas). Svarbiausia ne tai, iš ko pagamintas šiltnamis, o kas jo viduje - kaip paruošiama dirva, kaip prižiūrimi pasodinti augalai. Norint užsiauginti sveiką ir gausų daržovių derlių, kiekvieną sezoną šiltnamį reikia paruošti: rudenį, baigus daržovėms derėti, surinkti augalų liekanas ir jas išvešti, išvalyti ir išplauti visus šiltnamio paviršius bei juos dezinfekuoti specialiomis ar natūraliomis priemonėmis. Pavasarį rekomenduojama pakeisti dalį šiltnamio grunto, jį sukasti, įterpti įvairių naudingų papildų pvz., perlito, įgėrio granulių, medžio pelenų, negesintų kalkių, karbamido ar kt.

Sodinimas. Pomidorų daigai į šiltnamį perkeliami, kai pasibaigia šalnos ir dirvos temperatūra 10 cm gylyje sušyla iki 12-15 ℃. Geriausia sodinti apsiniaukusią dieną arba po pietų, kada saulė ne taip kaitina, tokiu būdu mažiausiai pakenksime gležniems daigams. Pomidorų daigai sodinami viena eile arba šachmatine tvarka 60 cm tarpais vienas nuo kito. Į 1 m2 sodinami 3 daigai. Pomidorus patogu auginti 10 l talpos polietileno maišuose arba plastikiniuose vazonuose ar kibiruose su skylėmis dugne. Tokiu atveju kitais metais nereikės keisti šiltnamio žemės. Daigai sodinami giliau nei augo vazonėlyje, tam, kad vėliau išleistų pridėtines šaknis ir augalas taptų dar stipresnis. Peraugusius ar ištysusius pomidorų daigus galima sodinti ir gulsčius, taip užaugs dar daugiau papildomų šaknelių, o stiebas bus labai tvirtas. Pomidorų daigai sodinami į trąšią, purią, orui ir vandeniui laidžią, neutralios reakcijos (pH 6,0-6,4) dirvą. Prieš sodinant iškasamos duobelės, jos priliejamos vandens, galima pridėti organinių trąšų, tokių žuvų ar kaulų miltai, mėšlas. 

Auginimas ir priežiūra. Pasodinus, šalia kiekvieno daigo 8-10 cm atstumu įsmeigiami atraminiai kuoliukai ir pomidorai prie jų pririšami arba kiekvienas stiebas apvyniojamas virve, kuri viršuje pritvirtinama prie viršuje ištemptos vielos ar šiltnamio karkaso.

Esant palankioms augimo sąlygoms (pomidorų lapai sveiki, tamsiai žali), pomidorų apatiniai lapai neskinami. Šalinami tik ligoti, mechaniškai pažeisti ar tankiai susodintų augalų lapai (tam, kad būtų užtikrinamas vėdinimas). Išskinant daugiau kaip tris lapus per savaitę, gali mažėti pomidorų derlius. Gerai augantis, derantis augalas turi turėti apie 15-20 lapų. Pomidorus patogiau prižiūrėti, kai auginamas vienas stiebas, todėl šoniniai ūgliai ir antroji viršūnė (jei tokia būna) šalinami. Pažastiniai (šoniniai) ūgliai turi būti šalinami, nes, to nepadarius, augalas be reikalo eikvos energiją beverčių ūglių auginimui ir mažiau derės. Krūminių veislių pomidorai pažastinių ūglių beveik neturi arba turi nedaug, tačiau ir juos pravartu praretinti, kad nebūtų labai tankūs. Svarbu žinoti, kad kiekvieną vaisių kekę maitina 2-3 žemiau esantys lapai.

Rekomenduojama antroje vasaros pusėje nukirpti pomidoro viršūnę paliekant 2-3 lapus virš paskutinio žiedyno. Tokiu atveju pomidorai užauga didesni ir saldesni.

Pomidorams daugiausia drėgmės reikia kai jie žydi, mezga vaisius ir juos augina, ypač iki nokimo pradžios. Svarbu per pirmą savaitę gerai laistyti ką tik pasodintus pomidorus, tam, kad jie gerai įsišaknytų. Jei bus per šlapia, šaknims trūks oro, tačiau šaknų zonoje drėgmės neturėtų stigti. Laistyti reikia retai (šiltnamyje gali užtekti laistyti 1-2 kartus per savaitę), bet gausiai, šiltu (aplinkos temperatūros) vandeniu, iš ryto. Tada šiltnamį gerai išvėdinti, kad spėtų apdžiūti ne tik pomidorų lapai (geriau stengtis, kad laistant vanduo iš viso nepatektų ant lapų), bet ir grunto paviršius. Jei oro temperatūra žemesnė nei 15°C – laistyti nereikia.

Jeigu šiltnamio dirva nebuvo papildomai tręšta organinėmis trąšomis, pomidorai papildomai tręšiami kompleksinėmis trąšomis, kuriose be pagrindinių maisto medžiagų, yra ir mikroelementų. Augalus geriau tręšti tirpalais maždaug kas 10 dienų. Kai pomidorai augina vaisius, jiems daugiausiai reikia maisto medžiagų. Geriau tręšti po mažiau, bet dažniau nei retai, bet gausiai. Paskutiniais augimo mėnesiais pomidorai netręšiami.

Iki derėjimo pomidorams augti palankiausia 22-24°C temperatūra, o derėjimui 24-26°C. Aukštesnėje negu 30°C temperatūroje kyla pavojus, kad žiedai neapsidulkins ir vaisių neužmegs.

Pomidorai nebijo skersvėjo, todėl vasarą šiltnamis turi būti gerai vėdinamas. Tada ir žiedai geriau apsidulkina. Pomidorai – savidulkiai. Žiedų apsidulkinimą galima paspartinti lengvai papurčius žydinčius augalus. Kai šilumos mažiau nei 15°C - pomidorai nustoja žydėti, o kai atvėsta iki 9°C – neauga. Todėl, kai rudenį naktimis temperatūra nebepakyla aukščiau 8°C, reikia nuskinti ir pradėti nokinti visus vaisius patalpoje. Pomidorai nustoja žydėti, kai trūksta šviesos, labai svyruoja temperatūra, šaltu ir drėgnu oru, esant azoto pertekliui, trūkstant kalio, geležies ar mangano.

Jei pomidorai žydi, bet nemezga, reiškia, jog trūksta drėgmės arba laistoma netolygiai, per karšta arba per šalta.

Pomidorai pradeda derėti maždaug 70 dienų nuo pasodinimo. Geriausia vaisius skinti 2 kartus per savaitę, vos pradėjusius nokti ir pabaigti nokinti dėžėse patalpoje.

Pomidorų auginimas lauke

Norint pomidorus auginti lauko lysvėje, reikėtų paieškoti specialių, tam skirtų veislių, nes ne visi pomidorai gali pakęsti tiesioginę saulę, lietų, vėją, staigius temperatūros šuolius ir kitus ekstremalius gamtos reiškinius. Dažniausiai tai būtų ankstyvosios hibridinės veislės.

Ketinant sodinti pomidorus lauke reikėtų paieškoti saulėtos, apsaugotos nuo šaltų šiaurės ir rytų vėjų vietos, nes pomidorai yra šilumą mėgstantys augalai.

Dirvos paruošimas. Žemė sukasama, supurenama, jei reikia pagerinama kompostu, įterpiama natūralių organinių trąšų (žuvų ar kaulų miltai, mėšlo ar kt.) ir dirvos purumą užtikrinančių medžiagų, tokių kaip perlitas ar vermikulitas.

Daigai auginami taip pat kaip šiltnamiams. Juos į lauką sodinti galima kai baigiasi šalnų pavojus ir dirvos temperatūra įšyla iki 12-15 ℃, dažniausiai tai būna gegužės pabaigoje, birželio pradžioje. Daigus prieš perkeliant į lauką būtina grūdinti t. y. kelias dienas (iki savaitės) kelioms valandoms per dieną juos išnešti į lauką (ne ant saulės).

Sodinama į iškastas duobutes prieš tai jas priliejus vandeniu ir pribėrus maistinių medžiagų. Sodinama giliau nei augo vazone. Pasodinus dar kartą palaistoma, daigai pritvirtinami prie kuoliukų ir dirvos paviršius užmulčiuojamas.

Tolimesnė sodinukų priežiūra paprasta, kaip ir daugumos daržovių: piktžolių ravėjimas, žemės purenimas (užmulčiuotos žemės purenti nereikia), laistymas (geriau šiltu vandeniu ryte ir gausiai), tręšimas (pirmą kartą tręšiama praėjus dviem savaitėm po pasodinimo ir tręšiama maždaug kas dvi savaites iki kol pradeda nokti pomidorai, vėliau nebetręšiama), genėjimas (šalinami pažastiniai ūgliai ir pageltę, nudžiūvę apatiniai lapai).

Pomidorų ligos

Kartais, nors ir kaip rūpinamės pasodintais pomidorais, jie ima ir suserga. Dažniausiai tai lemia nepalankios aplinkos sąlygos - per karšta ar per šalta, per sausa ar per drėgna, per mažai ar per daug saulės, maistinių medžiagų perteklius ar  trūkumas ir pan. Lauko pomidorai daugiau susiduria su nepalankiomis sąlygomis nei šiltnaminiai, todėl dažniau ir greičiau linkę susirgti. Šiltnamyje patogiau sukurti pastovias drėgmės ir temperatūros sąlygas, tik nereikia pamiršti nuolat vėdinti šiltnamius. 

Aptarsime dažniausiai pasitaikančias pomidorų ligas:

  • Maras (fitoftorozė). Tai grybinė liga. Dažniausiai suserga lauko pomidorai rudenį, kai susiklosto tinkamos sąlygos - nukrenta temperatūra, padidėja aplinkos drėgmė. Pasireiškia rudomis dėmėmis ant lapų, stiebų ir vaisių. Greitai plinta. Išgelbėti augalų nelabai yra šansų, bet pristabdyti plitimą galima panaudojus priešgrybelinius preparatus, tačiau, taip apdorotų pomidorų valgyti, greičiausiai, nelabai norėsis. Jei jau yra užmegztų pakankamai didelių vaisių, galima mėginti juos nuskinti ir nokinti atskirai, o užkrėstus augalus šalinti. Yra veislių, kurios labiau atsparios pomidorų marui.
  • Kekerinis (pilkasis) puvinys. Tai taip pat grybinė liga, kuri apima atvėsus orams ir esant didesnei aplinkos drėgmei. Ant vaisių iš pradžių atsiranda tarsi iškilusios pavandenijusios dėmelės, kurios vėliau tamsėja ir pasidengia pilku pukuotu sluoksniu. Pirmoji pagalba - šalinti užkrėstus augalus ar jų dalis.
  • Sausligė (alternariozė) - pirmiausia ši grybinė liga pasireiškia rudomis dėmėmis ant apatinių lapų, jos plečiasi, lapai ima džiūti. Vėliau liga apima ir likusias augalo dalis - stiebus, vaisius. Būdinga, kad ant vaisiaus esantys puviniai yra sausi, rudi, su juodomis apnašomis. Šis grybas gyvena ir žiemoja dirvoje, todėl norint jo išvengti kitais metais, labai svarbi šiltnamio dezinfekcija, jei pomidorai sodinami lauke - sėjomaina t. y. tris metus nesodinti pomidorų toje pačioje vietoje. Šia grybine liga taip pat užsikrečia ir kiti bulvinių šeimos atstovai - bulvės, baklažanai, paprikos.
  • Dėmėtligė (septoriozė) - ši grybinė liga atpažįstama iš atsiradusių gausių, smulkių, rudų dėmelių, kurių vidurys pašviesėja, o kraštai lieka tamsesni. Stipriau pažeisti lapai gelsta ir nukrenta. Vaisiai nukenčia rečiau. Šio susirgimo pagrindinė priežastis - aukšta oro temperatūra ir didelė drėgmė.
  • Miltligė - taip pat grybinė liga. Pasireiškia baltomis apnašomis ant lapų, tarsi būtų kažkuo nupurkšti. Pirmoji pagalba - šalinti pažeistus lapus.
  • Kitos grybinės ligos: pilkoji ir rudoji dėmėtligės, fuzariozinis ir verticiliozinis vytulys, šviesmargė, baltasis puvinys, rudoji dėmėtligė ir kt.

Violetinio atspalvio pomidorų lapai rodo, kad pomidorams trūksta fosforo. 

Šviesiai žali lapai - chlorozė, rodo geležies trūkumą.

Vaisių trūkinėjimas. Atsiranda nuo pernelyg didelių drėgmės svyravimų - kai ilgai būna sausa, o po to gausiai palaistoma.

Lapų sukimasis. Pomidorų lapai susisuka juos pertręšus azoto trąšomis. Jei taip atsitiko, reikėtų kurį laiką nustoti tręšti, kad susireguliuotų mikroelementų pusiausvyra. Susukti lapai neturi įtakos tolimesniam pomidorų augimui. Taip pat lapai gali susisukti esant +35 ℃ ir aukštesnei temperatūrai. Tokiu atveju augalui tampa sudėtinga pasisavinti maisto medžiagas. Pomidorų lapai sukasi žemyn jei trūksta fosforo ar sieros. O jei trūksta boro - lapai susisuka į vidų, o jų viduriukai pageltonuoja. Į vamzdelį susisuka, jei trūksta vario.

Lapų geltonavimas. Pomidorų lapai geltonuoja dažniausiai dėl maisto medžiagų dirvožemyje trūkumo, dėl ligų ar netinkamai panaudotų cheminių preparatų.
 

Naujausi skelbimai