Verta žinoti

Hortenzijų auginimas ir priežiūra

Nuostabi sodo puošmena ir akcentas - populiariosios daugiametės hortenzijos (Hydrangea L.). Šis augalas ne be reikalo susilaukia tokio populiarumo ir yra auginamas nuo seno. Visų pirma, reikėtų paminėti įspūdingą jų žiedų grožį ir nereiklumą augimo sąlygoms. Hortenzijos savo žiedais sodus pradeda puošti antroje vasaros pusėje ir rudenį. Daugumos hortenzijų žiedai yra bekvapiai, bet būna ir kvapnių. Hortenzijų žiedai sudaryti iš daugybės smulkių žiedelių - vieni jų yra stambesni ir ryškesni, bet sterilūs, nes jų paskirtis – savo gražumu privilioti bites bei kitus vabzdžius prie kekės viduryje esančių smulkių dvilyčių žiedelių, kad juos apdulkintų. Nors tai yra vasaržalis augalas, žiemos metu, sudžiūvę žiedynai gali puikiai papuošti gėlynus.

Kokios geriausiai auga Lietuvoje? Pasaulyje yra daug hortenzijų rūšių, tačiau Lietuvos klimato sąlygomis geriausiai auga šviesiosios, šluotelinės, laipiojančios, ąžuolialpės ir didžialapės hortenzijos. Toliau jas ir aptarsime išsamiau. 

Šviesioji hortenzija (Hydrangea arborescens)

Ši rūšis Lietuvoje seniausiai auginama ir labiausiai paplitusi. Ją galima priskirti prie etnografinių augalų, nes galima rasti prie daugumos senų sodybų. Šviesioji hortenzija – tai 1-1,5 m aukščio krūmas, žydintis dideliais baltais ar žalsvai baltais žiedais nuo birželio iki rugsėjo mėnesio.  Populiariausios veislės – “Annabelle” ir “Grandiflora”. “Grandiflora” žiedai balti, o “Annabelle” – žiedai iš pradžių žalsvi, vėliau balti. Yra sukurta veislių žydinčių rožiniais žiedais, pvz., rožinės hortenzijos “Invincibelle“, “Magical Pinkerbell”, “Candybelle Bubblegum”. Žydi labai gausiai, ant pirmamečių ūglių. Šviesiosios hortenzijos sodinamos vidutiniškai derlingame, gerai drenuotame, bet drėgname dirvožemyje, jos gali augti rūgštokame dirvožemyje, bet geriau žydi neutraliame, pusiau pavėsyje. Šviesiosios hortenzijos auginimas ir priežiūra paprasta, nes jos labai atsparios ligoms, kenkėjams ir nereiklios, puikiai žiemojančios. Rekomenduojama genėti vėlyvą rudenį ar ankstyvą pavasarį. Genint galima šakas nupjauti vos ne iki pat žemės – pavasarį atželia ir žydi naujos. Gražiausiai atrodo sodinamos grupėmis, kaip laisvo stiliaus gyvatvorė, natūralistinio stiliaus apželdinime.

Šluotelinė hortenzija (Hydrangea paniculata)

Hortenzija Vanilla Fraise
Šluotelinė hortenzija Vanilla Fraise aut.Vijoleta Tumulevičienė

Pati populiariausia hortenzijų rūšis. Šluotelinė hortenzija tokia pat nereikli, kaip ir šviesioji. Ji mėgsta drėgnesnį, neutralų ar kiek rūgštesnį vidutinio derlingumo arba derlingą dirvožemį. Tai krūmas užaugantis iki 2 m aukščio, žiedai įspūdingi – iš pradžių balti, žalsvai balti ar kreminiai, vėliau parausta, susitelkę 15–30 cm ilgio smailėjančiose, pailgose, kūginėse šluotelėse. Žydi labai gausiai, ant pirmamečių ūglių.
Šluotelinių hortenzijų veislių yra išvesta labai daug – jos skiriasi žiedų forma ir spalva, žydėjimo laiku, krūmo dydžiu ir forma. Šluotelinės hortenzijos taip pat auginamos suformuotos kaip medelis ant koto (štambinės), tas pasiekiama paliekant vieną stipriausią ūglį, o šoninius ūglius pastoviai genint. Taip suformuotas augalas gali būti puikus sodo akcentas, soliteras. 
Populiariausios šluotelinių hortenzijų veislės: žemaūgės hortenzijos (iki 1,5 m) – “Little Spooky”,  “Polestar”, “Little Lime”, “Bobo” ir kt., aukštaūgės hortenzijos (nuo 1,5 m) – “Vanille Frise”, “Lime Light”, “Phantom”, “Pinky Winky”, “Polar Bear”, “Sundae Fraise”,“Wims Red”, “Grandiflora”, “Candelight”, “Pink Diamond”, “Levana”, “Floribunda” ir kt.

Hortenzija Lime Light

Šluotelinė hortenzija Lime Light aut. Kažkas Kažkam

Šluotelinių hortenzijų genėjimas

Pagrindinis genėjimas atliekamas pavasarį prieš augalo prabudimą – kovo, balandžio mėnesiais. Galima genėti ir vėlyvą rudenį, tačiau tada prarandama proga pasigėrėti žiedynų vaizdu žiemos metu. Galima genėti stipriai, vidutiniškai ir lengvai:

  • stiprus genėjimas – kai iškarpomos visos smulkios šakelės, o stambesniosios nugenimos iki 2 pumpurų (30 – 35 cm nuo žemės). Taip apgenėtas augalas auga sparčiai, formuoja didelius žiedynus, būna stiprus, tačiau žydi vėliau. Tokiu genėjimo būdu galima atnaujinti senus augalus.
  • vidutinis genėjimas – kai iškarpoma dalis smulkių šakelių, o stambiosios patrumpinamos iki 4 pumpurų. Taip apgenėto augalo žiedynai nebūna pernelyg dideli, kas yra gerai, jei pasitaiko gausūs lietūs ir vėjai – jų nenulenkia ir neišlaužo.
  • lengvas genėjimas – kai nukarpomi tik seni žiedynai. Taip apgenėti augalai pražįsta anksčiau, žydi gausiai, tačiau žiedynai būna žymiai smulkesni nei būtų genimi stipriai.

Rekomenduojama jaunus augalus genėti stipriai, o vyresnius - vidutiniškai. Taip pat pažymėtina, kad anksčiau (pvz., kovo mėn.) apgenėti augalai pražysta anksčiau, o vėliau apgenėti (pvz., balandžio mėn.) - vėliau.

Hortenzija Pinki Vinki

Šluotelinė hortenzija Pinki Vinki aut Laima Urbonienė

Laipiojančioji hortenzija (Hydrangea anomala subsp.petiolaris arba H. petiolaris)

Tai lianinis augalas, kuris tvirtinasi orinėmis kimbamosiomis šaknimis. Atspari Lietuvos žiemoms, nereikli augimo sąlygoms. Žiedai labai puošnūs, dideli, žalsvai balti, susitelkę iki 25 cm skersmens skėtiškuose žiedynuose. Žydi liepos-rugsėjo mėnesiais. Senesnių šakų rusva žievė pleišėja, todėl senesni augalai atrodo itin dekoratyviai. Mėgsta purius drėgnokus dirvožemius. Purioje dirvoje plinta atlankomis. Paprastai geriausiai auga daliniame pavėsyje, pasodintos giliame pavėsyje žydi negausiai, saulėkaitoje lapai gali apdegti. Jeigu auga vėjų perpučiamose vietose, tai žiemomis gali apšąlti. Mėgsta parūgštintą žemę. Atramų nereikia – sienomis lipa pati kabindamasi savo orinėmis šaknelėmis. Jauni augalai auga lėtai, tačiau po 3-4 metų, esant geroms sąlygoms, metiniai ūgliai siekia net iki 1 metro. Laipiojančios hortenzijos gali pasiekti net 10 metrų aukštį. Genėti beveik nereikia. 

Ąžuolialapė hortenzija (Hydrangea quercifolia)

Tai 1,2-2,5 m aukščio krūmas. Žiedai baltai kreminiai, vertinama dėl išskirtinių, dekoratyvių lapų, kurie savo forma primena ąžuolo lapus ir rudenį keičia spalvą – tampa raudonos, bordo spalvos. Dirvožemiui nereikli, gali augti sausesnėmis sąlygomis nei kitų rūšių hortenzijos, tačiau žiemomis gali apšalti, nes tai 5 zonos augalas. Žydėti pradeda viena pirmųjų. Ši hortenzija negenima arba genima labai saikingai, nes žydi ant senų šakų.

Didžialapė hortenzija (Hydrangea macrophylla)

Didžialapė hortenzija

Didžialapė hortenzija aut. Alma Petronienė

Užauga iki 1,5 m aukščio. Pasižymi dideliais lapais, tankiu rutulio formos keru ir įspūdingų ryškių spalvų (mėlynos, rožinės, violetinės, baltos) dideliais žiedais. Žydi nuo liepos iki spalio mėn. Labai mėgsta drėgmę ir rūgščią dirvą. Žiedų spalva ir intensyvumas priklauso ir nuo žemės rūgštingumo. Lietuvos klimato sąlygomis žiemomis dažnai apšąla, todėl jas reikia paruošti žiemai – uždengti, apmulčiuoti arba auginti vazonuose ir žiemai nešti kažkur į patalpą. Pačios atspariausios ir populiariausios didžialapių hortenzijų veislės: “Diva Fiore”, „Endless Summer“, „Forever & Ever“ ir „You and Me“.

Didžialapės hortenzijos auginimas ir priežiūra:

  • tręšti specialiomis rūgščią dirvą mėgstančių augalų trąšomis;
  • didžialapės hortenzijos genimos kitaip nei šluotelinės, nes jos žydi ant antramečių šakų: nukarpomos nusvirusios, silpnos šakos taip pat jau  prieš du metus nužydėjusios šakos, iškarpomi seni žiedynai;
  • artinantis šalčiams – šaknis rekomenduojama užpilti durpėmis, šakas aprišti agroplėvele ar apdėti eglių šakomis;
  • auginant vazonuose – reguliariai laistyti, tręšti specialiomis trąšomis, žiemai nešti į vėsią patalpą, kur taip pat retkarčiais palaistyti, kad neperdžiūtų. Vazonas turi būti su skyle ir drenažiniu sluoksniu. Vasario mėnesį, kai pradeda ryškėti naujos gyvybės požymiai – vazoną pernešti į šiltesnę ir šviesesnę patalpą, o gegužės mėnesį, pasibaigus šalnų pavojui, galima nešti į lauką. Šios hortenzijos itin jautrios pavasarinėms šalnoms – nušalus pumpurams, tais metais jos jau nebežydės. 

Hortenzijų sodinimas

Hortenzijos sodinamos 1-2 m atstumu viena nuo kitos. Duobės gylis apie 40-50 cm, plotis – apie 60-70 cm. Kadangi hortenzijos pasižymi plačia šaknų sistema, kuri išsidėsčiusi žemės paviršinėje dalyje, sodinant reikalingos platesnės duobės. Sodinama į neutralų ar kiek rūgštesnį vidutinio derlingumo arba derlingą dirvožemį, tik didžialapės hortenzijos mėgsta rūgštesnę žemę. Hortenzijos mėgsta saulėtas vietas ir užuovėją. Jos geriausiai auga rytinėje ar vakarinėje namo, želdyno ar tvoros pusėje. 

Kada geriausia sodinti? Sodinti augalus iš vazono galima bet kada (žinoma, jei žemė nėra įšalusi), o augalus atviromis šaknimis arba persodinti iš grunto – pavasarį.

Hortenzijų dauginimas

Pagrindiniai būdai dauginti hortenziją yra prilenkiant ūglius ir įšaknydinant šakeles. Dauginant prilenkimo būdu šakelė prilenkiama prie žemės ir pritvirtinama taip, kad nepakiltų. Šakelė apipilama žemės sluoksniu. Atskirti bus galima po metų, kai susiformuos šaknys. Dauginant įšaknydinant šakeles – naudojamos genėjimo metu nupjautos sumedėjusios šakelės, kurios kelioms dienoms pamerkiamos į vandenį, o vėliau supjausčius ūgliais sodinama į rūgščios durpės ir smėlio mišinį.

Hortenzijų priežiūra

Svarbu savailaikis, atsižvelgiant į rūšies ypatumus, genėjimas, nes jis skatina augti naujus ūglius, o tai sustiprina žydėjimo efektą. Nugenėjus rekomenduojama patręšti mikroelementinėmis trąšomis be chloro ir papurenti mulčą. Hortenzijas tręšti pakanka du kartus per metus - ankstyvą pavasarį ir vasaros viduryje rūgščią dirvą mėgstančių augalų trąšomis. Prieš pilant trąšas būtina įsitikinti, kad žemė yra drėgna, tam, kad išvengti šaknų nudeginimo.

Kodėl nežydi hortenzijos? 

Priežasčių gali būti įvairių. Pagrindinės priežastys, kodėl nežydi hortenzijos yra neteisingas genėjimas, labai šalta žiema ir pavasarinės šalnos, paveikiantys žiedinius pumpurus, netinkamai parinkta vieta ir neteisingas tręšimas:

  • reikia žinoti kokios rūšies hortenziją auginate. Jei nežydi didžialapė, ąžuolalapė ar laipiojanti hortenzija - gali būti, kad buvo pažeisti ar nukirpti antramečiai ūgliai ir jos tais metais nesuformuoja žiedinių pumpurų, nes žydi ant antramečių ūglių;
  • buvo ypatingai šalta žiema ar vėlyvą pavasarį užėjo stiprios šalnos ir nušalo žiediniai pumpurai;
  • šluotelinės hortenzijos per vėlai (pvz., gegužės, birželio mėn.) apgenėtos ir nespėjo užauginti žiedų;
  • netinkama augimo vieta. Dauguma hortenzijų, kad žydėtų turėtų gauti bent 3-4 valandas saulės šviesos. Idealiausia rytinė pusė, pietinė ir vakarinė pusės gali būti, jei patį saulės intensyvumą uždengia šalia esantys aukštesni medžiai, krūmai ar pastatai;
  • per daug trąšų, kuriose didelis azoto kiekis. Azotas skatina naujų ūglių ir lapų augimą, bet ne žiedų. Žiedus formuoti skatina fosforas. Geriausia rinktis rūgščią dirvą mėgstančių augalų trąšas, nes jose būna tinkamai subalansuotas mikroelementų kiekis.