Verta žinoti

Magnolijų sodinimas ir auginimas

Magnolijų veislės

Magnolija (Magnolia) - pavasario sezono žvaigždė! Tai įspūdingai pražystantys krūmai ar medžiai verti pačios garbingiausios vietos sode. Jei ieškote išskirtinio akcentinio augalo savo reprezentacinei zonai papuošti - magnolija galėtų būti tas variantas. Taip yra dėl augalo ilgaamžiškumo, atsparumo ligoms ir kenkėjams, tvirtos kamieno ir lapų struktūros ir, žinoma, žiedų grožio ir kvapo. Ji gali būti sodinama ir viena, kaip augalas-soliteras, ar derinyje su kitais augalais, pvz., spygliuočiais, tiks bet kokiame kraštovaizdyje. Magnolijų išskirtinumas tas, kad jos žydi anksti pavasarį (balandžio, gegužės mėnesiais) kai dar nėra lapų, todėl žiedai atrodo dar efektingiau ant plikų šakų. Nors magnolijos žydi tikrai įspūdingai, tačiau ne itin ilgai - iki 2-4 savaičių.

Iš daugybės magnolijų rūšių (jų priskaičiuojama iki 120), vos kelios tinka Lietuvos klimatui (4-5 atsparumo zona):

  • Žvaigždinė magnolija (Magnolia stellata) - tai 4-6 m. aukščio medis arba krūmas žydintis baltais, žvaigždę primenančiais žiedais. Žiedų skersmuo - iki 8 cm. Yra veislių žydinčių ir pilnaviduriais žiedais. Žvaigždinės magnolijos vienos iš šalčiui atspariausių ir anksčiausiai žydinčių. Tačiau, būna atvejų, kai anksti pražydusius žiedus nukanda pavasarinės šalnos.
  • Japoninė magnolija (Magnolia kobus) - tai mažas ar vidutinis medis arba didelis krūmas, kilęs iš Japonijos miškų. Panaši į žvaigždines magnolijas, tik didesnė. Auga lėtai ir užauga iki 10 m aukščio ir maždaug tiek pat pločio. Turi didelius (7-20 cm ilgio)  tamsiai žalius, ovalios formos lapus. Žydi balandžio mėnesį, baltais, žvaigždės formos, 10 cm skersmens, kvepiančiais žiedais. Šios rūšies magnolijos lengvai auginamos, atsparios aplinkos sąlygoms ir lengvai pritaikomos apželdinime.
  • Agurkinė magnolija (Magnolia acuminata) - tai didelis, tvirtas medis, plačiu, tiesiu kamienu ir piramidės formos vainiku. Jo dideli, ovalūs ar pailgi lapai blizgūs, geltonai žali. Minkšta žievė yra tamsiai pilkai ruda. Žydi pavasarį mažais, į tulpes panašiais žiedais, kurie nėra tokie ryškūs kaip kitų magnolijų rūšių. Agurkinės magnolijos lengvai prižiūrimos, suformuoja gražią lają, atsparios ligoms ir kenkėjams, tačiau gali būti jautrios aplinkos taršai.
  • Sulanžo magnolija (Magnolia soulangeana) - tai nedidelis, 4-8 m aukščio, tamsiai žaliais lapais medis ar krūmas. Žydi nuo balandžio iki gegužės mėn. dideliais (iki 15-20 cm), rožiniais ar rausvai baltais, tulpės formos žiedais. Kamieno žievė - lygi ir pilka. Mėgstama sodininkų ir dažnai auginama. Viena iš populiariausių ir gražiausių sulanžo magnolijų veislių - “Rustica Rubra”. Šios veislės krūmas pasižymi nuostabiais, dideliais (iki 12 cm) taurės formos žiedais, kurie iš išorės būna švelniai rausvai rožinės, o viduje - baltos spalvos. Žydi balandžio-gegužės mėnesiais dar prieš pasirodant lapams, ant plikų šakų. Peržydėjus subrandina raudonus vaisius, kuriuos labai mėgsta paukščiai. Rudenį lapai nusidažo gražia auksine-bronzine spalva.
  • Magnolija hibridinė “Sunsation” (Magnolia x 'Sunsation') - išskirtinė tuo, kad žydi ryškiai geltonais žiedais dryžuotais rožine spalva ir jas labai mėgsta smulkūs paukšteliai ir vabzdžiai. Žydi balandžio pabaigoje, gegužės pradžioje. Ši magnolija auga kaip medis ar krūmas. Užauga apie 6-8 m aukščio ir 2-3 m pločio. Šios magnolijos nėra išrankios dirvožemiui, tačiau joms labiau patinka rūgštesnis ir drėgnesnis dirvožemis. Pasodinus šį medį saulėtoje vietoje, užuovėjoje, jis puikiai augs ir džiugins akis. Šis medis yra gana lengvai prižiūrimas, tačiau nėra labai atsparus šalčiams, todėl artėjant šaltoms žiemoms verta juo pasirūpinti šaknis užklojant storu mulčio sluoksniu. Ši magnolija nėra atspari oro taršai, todėl sodinant vengtinos miesto teritorijos, kuriose didesnė oro tarša. 
  • Šviesioji magnolija (Magnolia obovata) - apie 15 m aukščio ir 10 m pločio medis. Pasižymi išskirtinės formos lapais, kurie būna iki 40 cm ilgio ir apie 20 cm pločio, pailgos formos. Žiedai kreminio atspalvio iki 20 cm skersmens. Žydi jau su lapais. 
  • Magnolija lelijažiedė (Magnolia liliiflora) “Susan” - tai nedidelis, dailus krūmas, kuris užauga iki 3 m aukščio ir panašaus pločio. Žiedai purpuriniai, kvepiantys, šiek tiek susisukę, lapai žali, blizgūs. Žydi gausiai balandžio pabaigoje, gegužės pradžioje, vėliau nei žvaigždinės magnolijos. Vasaros pabaigoje pavieniais žiedais pražysta ir pakartotinai. Labai atspari tiek šalčiams, tiek karščiams ir sausroms, gali augti tiek saulėtoje vietoje, tiek pusiau pavėsyje.
  • “Jane” Magnolija (Magnolia x 'Jane') - dar viena visapusiškai puiki magnolijų rūšis. Gali būti auginama krūmo arba medžio forma. Krūmas kompaktiškas, pasiekia 4-5 m aukštį. Žydi labai gausiai, vėliau nei žvaigždinės magnolijos, balandžio pabaigoje - gegužės pradžioje, dar prieš išsiskleidžiant lapams. Žiedų pumpurai pailgi, tulpės formos. Žiedai dideli (iki 10 cm) ir gražios formos. Kiekvieną jų sudaro 8-10 žiedlapių. Išorėje žiedas yra raudonai violetinės spalvos, viduje - baltas. Lapai tamsiai žali, dideli, odiški. Net ir be lapų ši magnolija atrodo įdomiai, o taip yra dėl įmantriai išraitytų šakų. Auga lėtai, iki 30 cm per metus. Tai atsparus, tinkantis šaltam klimatui (4-6 zona) ir gražus augalas. Rudenį lapai nusidažo gražia geltonai varine spalva.
  • Magnolija (plačiažiedė) lebnerio (Magnolia loebner) - ši magnolija išvesta sukryžminus japonine ir žvaigždinę magnolijas. Tai mielas, įspūdingai žydintis nedidelis medis ar krūmas Žydi keliomis savaitėmis vėliau nei žvaigždinės magnolijos, o tai yra ir privalumas, nes pumpurų nepakanda vėlyvos pavasario šalnos. Žiedai kvepiantys, žvaigždės formos, baltos, šviesiai ar tamsesnės rožinės spalvos, gali būti dvispalviai, gausiai išsidėstę ant plikų šakų. Populiariausia veislė - prestižinius apdovanojimus gavusi  “Leonard Messel”. Ji pasižymi įspūdingais žiedais, kurių spalva kinta nuo tamsiai purpurinės pumpurų stadijoje iki baltos - prasiskleidusių žiedų viduje ir švelniai rožinės jų išorėje. 

Sodinimo vietos parinkimas - kur sodinti magnoliją?

Magnoliją rekomenduojama sodinti saulėtoje, arba dalinio pavėsio, nuo stiprių vėjų apsaugotoje, vietoje. Kad atsiskleistų visas žydėjimo grožis, augalas turėtų gauti bent šešias valandas per dieną saulės šviesos. Magnolijos mėgsta drėgnus, bet laidžius vandeniui, humusingus dirvožemius, geriau silpnai rūgščius (pH – 5,0–6,0), bet gerai auga ir organiškai turtingame priemolyje.

Kadangi magnolijų šaknys paviršinės ir nesiskverbia giliai po žeme, jas galima sodinti arti pastatų nesibaiminant, kad šaknys pakenks pamatams.

Magnolijas sodinkite namo, sodybos reprezentacinėje zonoje, kur būtų galima ja grožėtis iš kuo daugiau taškų.

Kaip sodinti magnoliją?

Magnolijas geriausia sodinti pavasarį arba rudenį, tačiau įsigijus vazone augintą sodinuką - galima sodinti bet kada nuo pavasario iki rudens. 

Magnolijos neįsprauskite tarp kitų augalų, palikite jai erdvės, taip jos grožis labiau atsiskleis ir gausiau žydės. 

Magnolijų šaknys yra paviršinės, todėl tam, kad jos liktų sveikos, nepažeistos bei užtikrinta drėgmė ir maisto medžiagų pasisavinimas, venkite sodinti kitus augalus po ja.

Magnolijos šaknys nėra didelės, priešingai - smulkios ir trapios, todėl didelės duobės kasti nereikia. Ji turi būti pusantro karto gilesnė ir platesnė nei sodinuko šaknų gumulas. Perkeliant patį šaknų gumulą stenkitės kuo mažiau jį judinti, kad nebūtų pažeistos plonos ir trapios šaknelės. Duobė iki pusės užpildoma kompostu sumaišytu su sodo žeme, įmaišoma ilgo poveikio kompleksinių trąšų, gerai sulaistoma, perkeliamas sodinukas, patikrinama, ar jis stovi tiesiai ir duobė užpildoma žemių ir komposto mišiniu iki viršaus. Sodinama tame pačiame gylyje kaip augo vazone. Žemės paviršių mulčiuokite, geriausiai tam tinka medžių žievė, tik ne skalda ar akmenukai. 

Pasodintas magnolijas būtina dažnai ir gausiai laistyti, kol prigyja. 

Magnolijos nemėgsta persodinimų, todėl sodinant reikia parinkti tokią vietą, kur ji galės augti daugelį metų, nes jos yra ilgaamžiai augalai, galintys augti iki 100 metų.

Magnolijų priežiūra

Kad ir kaip įspūdingai atrodytų pats augalas, magnolijų priežiūra ir auginimas yra gana paprasta ir ją tikrai gali auginti ir pradedantis sodininkas. Norint sėkmingai prižiūrėti magnolijas, reikia atsižvelgti į keletą pagrindinių rekomendacijų:

  • nors suaugusios magnolijos gerai toleruoja sausrą, ilgos sausros laikotarpiu vis tik jas laistykite;
  • dirvą aplink augalą mulčiuokite - užpilkite bent 8 cm sluoksniu medžių žievės mulču. Mulčas padeda išlaikyti drėgmę ir apsaugo šaknis nuo šalčio. Mulčas nepilamas prie pat kamieno (mulčiuoti pradedama maždaug 15 cm nuo kamieno);
  • prieš žiemą apsaugokite magnoliją nuo šalčių - apipilkite šaknis žeme ar durpėmis, o neseniai pasodintus jaunus augalus uždenkite, pvz., agroaudiniu; 
  • kadangi magnolijos šaknys auga negiliai, nekaskite žemės aplink jas, nesodinkite pomedyje jokių kitų augalų, kurių šaknys galėtų pažeisti magnolijos šaknis;
  • magnolijos žaizdos gyja labai lėtai, todėl genėkite tik tada, kai tikrai to reikia, pvz., sergančias ar nulūžusias šakas reikia nugenėti, kad išvengtumėte grybelinių ligų plitimo. Bet kokiu atveju, genėjimas atliekas po žydėjimo;
  • tręšiama kiekvieną pavasarį subalansuotomis kompleksinėmis, lėtai išsiskiriančiomis trąšomis. Tręšiama ne įterpiant trąšas į dirvožemį, o jas išbarstant ant paviršiaus, taip apsaugant paviršines šaknis.

Magnolijų ligos

Magnolijos gana atsparios kenkėjams ir ligoms, tačiau, esant vėsiam ir lietingam orui, jas gali užpulti grybinės ligos, kurios pasireiškia juodomis ar rudomis dėmėmis ant lapų ar žievės. Siekiant jų išvengti svarbi prevencija, juk gerai žinoma, kad prevencija yra geriau nei gydymas:

  • stengtis laistant neaptaškyti lapų;
  • palaikyti gerą oro cirkuliaciją augalo viduje (atsargiai genint susipynusias, viena į kitą besitrinančias šakas);
  • pastebėjus pirmus ligų požymius arba prevenciškai pavasarį, naudoti vario preparatus;
  • šalinti ligotas, nudžiūvusias šakas, kad liga toliau neplistų.

Na, o jeigu taip atsitiko ir magnolija susirgo grybine liga, teks naudoti specialius preparatus -  fungicidus, kurie parduodami sodininkų parduotuvėse.

Kodėl ruduoja arba gelsta magnolijos lapai?

Jei matote, kad auginimo sezono metu magnolijos lapai pagelsta ir ruduoja, gali būti, kad su augalu kažkas negerai. Lapų geltonavimo priežastys gali būti įvairios. Išvardinsime keletą jų:

  • Magnolijos meta senus lapus ištisus metus – tai yra jų augimo ciklo dalis, o senesni magnolijų lapai pagelsta ir nukrenta ant žemės. Atidžiai pažiūrėkite, ar auga nauji lapai, kurie pakeis geltonuosius magnolijos lapus. Jei taip, galite atsipalaiduoti - viskas su jūsų augalu yra gerai.
  • Nepakankamas dirvožemio rūgštingumas. Magnolijos geriausiai auga neutraliame arba silpnai rūgščiame dirvožemyje. Jei įtariate, kad dirvožemis, kuriame auga magnolija yra nepakankamai rūgštus, sodo prekių parduotuvėje įsigykite dirvožemio rūgštingumo (ph) matuoklį ir nustatykite tikslų dirvos ph kiekį arba tiesiog kartais patręškite savo magnoliją rūgščiamėgių augalų trąšomis.
  • Augalui per sausa arba per karšta. Ilgalaikė sausra arba dideli karščiai gali sukelti augalui stresą ir dėl to jo lapai pradeda geltonuoti ir galiausiai kristi. Tai ypač aktualu jauniems ar neseniai pasodintiems augalams. Jaunas magnolijas reikia reguliariai laistyti, kad jų šaknys gerai įsitvirtintų. Sekli šaknų sistema yra silpna šaknų sistema, todėl svarbu sukurti kuo palankesnes sąlygas.
  • Augalas gavo per daug drėgmės arba yra pasodintas netinkamoje vietoje, kurioje dirvožemis yra nuolat drėgnas, užmirkęs.
  • Geltoni magnolijos lapai taip pat gali būti saulės nudegimo ar nepakankamo apšvietimo požymis. Įvertinkite medžio vietą ir išsiaiškinkite, ar saulės šviesa gali būti problema. Nudegusios nuo saulės magnolijos parodys, kad jos gauna per daug saulės - lapai atrodys išblukę ir pabalę, o ne įprastos ryškiai žalios spalvos.
  • Kartais dėl geležies, cinko, mangano ar kitų mikroelementų trūkumo magnolijų lapai pagelsta. Chlorozė - tai liga, kurią sukelia geležies trūkumas augale ir ji pasireiškia būtent pageltonavusiais ar parudavusiais lapais. Atlikite išsamų dirvožemio maistinių medžiagų tyrimą ir išsiaiškinkite, kokių medžiagų trūksta. Įsigykite ir patręškite trąšomis, kuriose yra trūkstamų maistinių medžiagų.
  • Kai atsiranda šaknų puvinys, pirmieji grybelinės infekcijos požymiai paprastai bus pageltę lapai. Lapai yra toliausiai nuo šaknų nutolusi medžio dalis, o kai šaknys yra pažeistos arba negali pasisavinti pakankamai maistinių medžiagų, lapai yra pirmoji medžio dalis, kuri kenčia ir tai parodo.
  • Vėlyvos šalnos - jei atsitiko taip, kad jūsų magnolija jau su lapais, o ankstyvą pavasarį dar pasirodė šaltukas, gali būti, kad lapai bus pažeisti šalnos, pageltonuos ir nukris.

Pastebėję gelstančius lapus stenkitės nepanikuoti. Ramiai apsvarstykite, kokia galėtų būti to priežastis - natūrali lapų kaita, ar išoriniai aplinkos veiksniai. Jei jūsų medis buvo pažeistas dėl oro sąlygų, mažai ką galima padaryti, kad žala būtų panaikinta. Tačiau, suteikus šiek tiek rūpesčio, meilės ir pašalinus pažeistas dalis, jūsų medis atsigaus ir su nauja jėga augs toliau. Jei lapų spalvai įtakos turintis veiksnys yra nuolatinė problema, pvz., dirvožemio kokybė, laistymas ar tręšimas, panikuoti taip pat nereikia. Visas šias problemas galima ištaisyti. Atidžiai stebint ir atliepiant augalo poreikius jūsų magnolija greitai vėl taps žalia!

Kodėl nežydi magnolija? 

Magnolijos gali nežydėti dėl keleto veiksnių:

  • Netinkamai pasirinkta rūšis. Lietuvoje gali augti ir žydėti tik 4-5 atsparumo zonai priskiriamos magnolijų rūšys. Kai kurios kitos gali išgyventi žiemas, tačiau nežydės, nes joms bus per šalta. Augalams tiesiog neužteks šviesiojo paros valandų sukrauti žiedinius pumpurus ir teks panaudoti visą savo energiją, kad išgyventų žiemą. Daugeliui magnolijų reikalinga ilgesnė šilta sezono trukmė, kad galėtų gerai išsivystyti ir pasirengti žydėjimui. Jei regione yra trumpas ir vėlyvas pavasaris arba ankstyvas žiema, tai taip pat gali turėti įtakos žydėjimo laikui ir intensyvumui. Prieš pirkdami magnoliją, pasidomėkite, ar ji gali žydėti jūsų klimato sąlygomis. Pasirinkite tik tokią veislę, kuri gali žydėti. Jei taip nutiko, kad auginate ne visai atsparią magnoliją, gal padės šie patarimai: antroje metų pusėje magnoliją truputi patręškite ilgo poveikio trąšomis, kurios suteiks medžiui jėgų užmegzti ir išlaikyti žiedinius pumpurus; apsaugokite augalą nuo žiemos vėjų ir mulčiuokite šaknų zoną, kad šaknys stipriai nesušaltų.
  • Nepakanka saulės šviesos. Magnolijos saulės turi gauti bent 6 valandas per dieną. Pavėsyje pasodinta magnolija gali ir nežydėti. Jei jūsų magnolija negauna pakankamai tiesioginių saulės spindulių, persodinkite ją į saulėtesnę vietą arba išvalykite erdvę aplink ją, kad padidintumėte saulės valandų skaičių. Patręškite magnoliją šiek tiek daugiau trąšų nei įprastai. Tai iš dalies kompensuos energijos trūkumą ir galbūt kitais metais pražys.
  • Dirvožemio kokybė taip pat gali turėti įtakos žydėjimui. Geriausia naudoti maistingą, papildytą organinėmis medžiagomis, rūgštų, gerai nusausintą dirvožemį, kurio pH yra nuo 5,5 iki 7. Jei dirva per ilgai sulaiko vandenį, medis gali nukentėti nuo šaknų puvinio. Dėl to jis negalės gausiai žydėti. Dirva taip pat gali būti per šarminė arba per rūgšti. Dėl to medžiui neįmanoma pasisavinti kai kurių mineralų ir jis nežydi.
  • Maitinimo problemos. Dėl maistinių medžiagų trūkumo ar pertekliaus magnolija gali nežydėti. Jei trūksta trąšų, medžiui neužteks jėgų, kad išaugintų daug žiedų. Paprastai kiemuose dirvožemis yra molingas ir prastas, todėl kyla problemų. Kita vertus, jei tręšite per daug azoto turinčiomis trąšomis, medis išaugins daug lapų, bet mažai žiedų arba visai nežydės. Ką daryti? Tręškite magnolijos medį kartą per metus ankstyvą pavasarį. Naudokite lėtai tirpstančias trąšas. Įsitikinkite, kad jame yra ne didesnis kaip 15 azoto skaičius. Venkite tręšti tik azoto trąšomis. Tręšti ne dažniau kaip kartą per metus ir ne vėliau kaip pirmąjį pusmetį. Niekada neviršykite gamintojo rekomenduojamos normos.
  • Per jaunas augalo amžius. Medžio amžius tiesiogiai veikia gebėjimą žydėti. Pavyzdžiui, jei jūsų magnolija išauginta iš sėklų, jai pradėti žydėti reikia mažiausiai 10 metų. Kita vertus, auginiais ar skiepijimu padauginti medžiai žydės daug anksčiau. Tačiau, neturėtumėte tikėtis, kad jis žydės antraisiais metais po dauginimo. Mažiausias laikas, po kurio magnolija gali žydėti, yra ketveri ar penkeri metai. Tačiau kiekviena taisyklė turi išimčių. Antras veiksnys, į kurį reikia atsižvelgti, yra laikas, per kurį magnolija įsišaknija naujoje vietoje. Net jei perkate vyresnę nei 5 metų magnoliją, nereikėtų tikėtis, kad ji žydės antraisiais metais po pasodinimo. Gali praeiti 2-3 metai, kol medis užsiaugins stiprią šaknų sistemą ir ims žydėti. Ką daryti? Jei norite, kad  magnolija žydėtų greičiau, nusipirkite bent 5 metų ir bent 90 cm aukščio medį, jį tinkamai pasodinkite ir tinkamai prižiūrėkite.
  • Šalnų pavojus. Pavasarį pasitaikančios vėlyvos šalnos gali pažeisti žiedpumpurius. Paprastai tai atsitinka, kai medis jau yra pabudęs po žiemos ir aktyviai ruošiasi  žydėjimui. Jei šiuo metu yra šalnos, žiedai numirs net neišsiskleidę. Antras atvejis - kai žiedpumpuriai pažeidžiami žiemą, kai jie yra ramybės būsenoje. Taip nutinka dėl stipraus šalto vėjo. Rezultatas toks pat kaip ir ankstesniu atveju - nėra žiedų. Ką daryti? Sodinkite magnoliją nuo žiemos vėjų apsaugotoje vietoje. Taip pat galite pasodinti kokį medį ar didenį krūmą šiaurinėje magnolijos pusėje ir tai šiek tiek apsaugos magnoliją. Jei magnolija nukentėjo nuo pavasario šalnų - nieko nepadarysi. Pašalinkite nužydėjusius pumpurus ir susitaikykite, kad šiais metais žiedų nebus. Kitais metais magnoliją galite uždengti agro danga, jei pavasarį prognozuojamos šalnos. Jei dar neįsigijote magnolijos, rinkitės vėlai žydinčią veislę. Tokios veislės dažniausiai žydi, kai jau nėra vėlyvų šalnų pavojaus.
  • Netinkamas genėjimas. Jei magnoliją genėsite netinkamu laiku, nauji žiedpumpuriai neatsiras. Dėl to kitais ar šiais metais neteksite žydėjimo. Antrasis atvejis, kai magnoliją genima tinkamu laiku, bet per stipriai. Dėl to medis negalės išauginti pakankamai žydinčių pumpurų. Po tokio genėjimo taip pat reikės daug laiko augalui atsigauti. Ką daryti? Magnoliją nugenėkite, kai tik ji baigia žydėti. Paprastai tai atsitinka pavasarį. Jei genėsite, kai tik žiedai nuvys, iki sezono vidurio medis išaugins naujas šakas su žiedpumpuriais. Nepjaukite magnolijos per daug. Sutrumpinkite tik viršutinę šakos dalį. Jei nupjausite per daug, teks susitaikyti su tuo, kad kitais metais žiedų nematysite.
  • Ligos ir kenkėjai. Tiek kenkėjai, tiek ligos gali labai susilpninti magnoliją. Tai gali įtakoti negausų žydėjimą arba jo visai nebus. Jei kalbame apie kenkėjus, tai dažniausiai pasitaiko amarai, skydamariai, voratinklinės erkutės ir kt. Visi jie minta medžio sultimis, o kai jų bus per daug, medis nustos žydėti. Kalbant apie ligas, labiausiai paplitusi grybinė liga yra miltligė. Ką daryti? Nuo vabzdžių ir nuo miltligės pradžiai galima naudoti natūralias priemones, tokias kaip kalio muilas, vaistinių augalų ištraukų tirpalai ir pan. Purškite magnoliją jais kas dvi savaites arba dažniau. Jei tai nepadeda, nuo kenkėjų naudokite sisteminį insekticidą, o nuo grybinių ligų - fungicidą.
Parduodami magnolijų sodinukai